Kailis

Čia jau mums pasisekė. Priežiūros beveik nereikalauja pinčerių kailis. Reikia kai labai išsipurvina ar kartais prieš parodas numaudyti su šunims skirtu šampūnu, kuris nedirgina odos. Kartais galima pašukuoti/pamasažuoti su gumine pirštine ar trumpaplaukiams šunims skirtu šepečiu. Ir viskas. Bet labai svarbu, kad kailis blizgėtų ir gražiai atrodytų, nes kailis išduoda šuns sveikatą. Jei tik maistas netinkamas ar kas negerai su sveikata – tai pirmiausia atsispindės ant šuns kailio!

Nagai

Nagus veisėjai šuniukams pradeda karpyti labai anksti, tad tik parsivežus šuniuką į namus belieka pratęsti, tą nelabai malonią procedūrą. Aš savo šunims stengiuosi nagus karpyti kas savaitę, tad kerpu po labai mažai. Kuo dažniau karpomi nagai, tuo mažiau reikia kirpti, tuo mažesnė tikimybė nukirpti per daug (įkirpti į gyvuonį), tuo labiau šuniukas įpranta ir leidžiasi karpyti jam nagus. Žinoma, iš pradžių visi šuniukai bando priešintis, bet Jūs turite jam parodyti, kad jis neišsisuks ir tvirtai paėmus, iš pradžių gal su kito žmogaus pagalba nukarpyti. Pirmą kartą kaip tai daryti, Jums gali padėti veisėjas arba veterinaras. Žinokite, kad nagų karpymas yra ne tik gražios išvaizdos požymis, bet nuo nagų ilgio priklauso ir šuns sveikata. Taip, didelių veislių šunims, kurie daug vedžiojami, nagai nusidildo į asfaltą, bet pinčeriams juos karpyti būtina.

Dantys

Mūsų cvergpinčeriukei buvo dar neiškritę pieniniai dantukai, kai jau pradėjo kaltis nauji, tikrieji dantukai. Tai būdinga daugeliui mažų veislių šuniukams, jei taip atsitiks, nereikia išsigąsti, tiesiog reikia palaukti, kol naujas dantukas pasieks pusę senojo dydžio ir nuvažiavus pas veterinarą jį ištraukti. Tai veterinarui nėra sudėtinga, bet šuniukui vis tiek skausminga, todėl veterinaras Jūsų šuniukui suleis raminančių bei nuskausminamųjų vaistų. Jei šuniukas labai bijo, nesileidžia, kartais prireikia narkozės, bet paprastai ji būna labai silpna ir šuniukas greitai atsigauna. Mūsų cvergpinčeriukei taip pat reikėjo traukti vieną dantuką, bet kadangi laiku suskubome tai padaryti dabar jos sukandimas taisyklingas, priešingu atveju to galėjo nebūti.

Dar kalbant apie dantukus, svarbu paminėti apnašas. Jei jų atsiranda – reikia jas nuvalyti, nes gali pradėti gesti dantukai. Todėl reikia kartais duot pagriaužti tam skirtų skanėstų (jei ėda sausą maistą), jei šeriama mėsa (RAW) tokių problemų paprastai nebūna. Kažkur girdėjau, kad dantukus gerai valyti su pomidoro skiltele.
Jokiu būdu neduokite šunims virtų, keptų kaulų! Jokių, ne tik vištienos, nebent jūs šeriate RAW. Didžiausią klaidą žmonės daro nuvalgydami mėsą, o šuniukui numesdami kaulą. Nesvarbu, kad jis ir prašo – nekenkite jam ir jo dantukam!

Pasivaikščiojimas

Vienas iš svarbiausių dalykų pinčerių gyvenime yra pasivaikščiojimai. Tik kasdien pasivaikščiojęs ar daug pabėgiojęs, gavęs veiklos ar žaidimų pinčeris bus laimingas. Jam to tiesiog labai reikia, priešingu atveju jis neturės kur išliet energijos ir pradės dūkti, griaužti namuose esančius daiktus ir pan. Svarbu vedžioti kasdien panašiu laiku, tada šuo pripras prie režimo: žinos, kada laikas į lauką, o kada miegoti. Kai pinčeris palakstęs, jis namuose pakankamai ramus, labai paklusnus. Pinčeriai puikiai tinka sportui, šokinėjimui per kliūtis, jie labai mėgsta atnešti numestą kamuoliuką. Labai gerai suaugusiam šuniukui bėgimas šalia dviračio. Mes dažnai važiuojame su vaikais ir šunimis į mišką, į laukus, taip ir patys pailsime, padūksta ir vaikai, ir šunys. Jie tarpusavyje puikiai sutaria.

Pinčerių istorija

Pinčeriai (vokiškai Pinscher) – tarnybinių ir dekoratyvinių šunų veislių grupė, kurią sudaro dobermanai, trumpaplaukiai, šiurkščiaplaukiai ir nykštukiniai pinčeriai.
Šie aukšti terjerai buvo universalūs ūkininko šunys, kilę iš Vokietijos maždaug XVIII amžiuje. Jie naikindavo graužikus, saugodavo ir varydavo galvijus, sargaudavo. Iš jų kilo nykštukiniai pinčeriai, kurie dalyvavo išvedant dobermanus.
Pinčeriai elegantiški, dailūs, vidutinio kūno sudėjimo, gerai tinka auginti namie, tačiau tai gana reta veislių grupė. Šie šunys guvūs, supratingi, gan lankstūs, pakankamai lengvai dresuojami, bet turi būti tinkama motyvacija. Pinčeriai, kaip ir terjerai, linkę įsitraukti į rietenas su kitais šunimis, todėl juos reikia griežtai auklėti.
Anksčiau pinčeriai buvo skirstomi į švelniaplaukius (trumpaplaukius) ir šiurkščiaplaukius. Tik 1892 m. šiurkščiaplaukiai pinčeriai pavadinti šnauceriais (mitelšnauceriais).